demokratija

demokratija
demokratija statusas T sritis švietimas apibrėžtis Visuomenės organizavimo būdas, kurį visuomenė specialiomis institucijomis kuria savo teisėms apginti. Laisvė ginama vadovaujantis tokiais principais: visuomenė turi savivaldą; laisvos ir nešališkos savo valdžios rinkimas; valdžios atsiskaitymas visuomenei; daugumos valios vykdymas ir atsižvelgimas į mažumos teises; valdžios apribojimas ir žmonių teisių bei pareigų apibrėžimas savo pačių priimta konstitucija; teisminis žmogaus teisių gynimas, visų lygybė prieš įstatymą; ekonominis ir politinis pliuralizmas; visų visuomenės narių bendradarbiavimas laikantis dorovės ir įstatymų normų. Visuomenė susikuria specialias institucijas šiems principams įgyvendinti: įstatymų leidžiamąją, įstatymų vykdomąją ir teisminę valdžią. Be to, visuomenėje kuriasi politinės, ekonominės ir kitokios organizacijos, siekiančios valdžios ar ją kontroliuojančios. Demokratinėje visuomenėje ir mokykla yra demokratinė. kilmė gr. dēmos – liaudis + kratos – valdžia

Enciklopedinis edukologijos žodynas. 2007.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • demokratija — statusas T sritis Politika apibrėžtis Valstybės valdymo forma, kai valdžia kyla iš piliečių valios, įstatymus leidžia laisvais ir reguliariais rinkimais renkami tautos atstovai, valdo pagal konstitucijoje nustatytus įgaliojimus veikianti… …   Politikos mokslų enciklopedinis žodynas

  • demokratija — demokrãtija dkt. Parlameñtinė, atstováujamoji demokrãtija …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • demokratija — demokrãtija sf. (1) TrpŽ 1. DŽ politinė santvarka, kai valdžia priklauso renkamiems atstovams. 2. organizacijos vadovybės renkamumas bei jos priklausomumas nuo narių daugumos valios: Vidinė partijos demokrãtija DŽ …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • demokratíja — e ž (ȋ) pri starih Grkih in Rimljanih državna ureditev, v kateri soodločajo vsi svobodni prebivalci …   Slovar slovenskega knjižnega jezika

  • dalyvaujamoji demokratija — statusas T sritis Politika apibrėžtis Šiuolaikinė demokratijos teorija, teigianti išplėstos demokratijos idėją, aktyvų piliečių dalyvavimą priimant sprendimus. Susiformavo 20 a. 7–8 dešimtmetyje, siejama su Naujosios kairės politine tradicija;… …   Politikos mokslų enciklopedinis žodynas

  • tiesioginė demokratija — statusas T sritis Politika apibrėžtis Tiesioginis piliečių dalyvavimas priimant politinius sprendimus; mažų politinių junginių valdymo forma. Istoriškai taikyta senovės Atėnuose, Italijos ir JAV miestuose, Šveicarijos kantonuose. Pakitus… …   Politikos mokslų enciklopedinis žodynas

  • svarstomoji demokratija — statusas T sritis Politika apibrėžtis Šiuolaikinė demokratijos teorija ir praktika, priimant sprendimus teikianti pirmenybę svarstymų, argumentuotos diskusijos, o ne balsavimo procedūrai. Susiformavo 20 a. 9–10 dešimtmetyje, siejama su Naujosios… …   Politikos mokslų enciklopedinis žodynas

  • procedūrinė demokratija — statusas T sritis Politika apibrėžtis Minimalistinė demokratijos samprata, kurią riboja rinkimų procedūra. Pabrėžia politinių lyderių konkurencinę atranką, jų svarbą ir savarankiškumą, demokratijos instrumentinę paskirtį. Žymiausi atstovai – M.… …   Politikos mokslų enciklopedinis žodynas

  • radikalioji demokratija — statusas T sritis Politika apibrėžtis Teorinis ir politinis projektas, kuriame susiejama marksistinė kapitalistinės visuomenės kritika ir respublikoniškasis politinio dalyvavimo idealas tvarkyti bendruomenės reikalus bei angažuojamasi plėsti ir… …   Politikos mokslų enciklopedinis žodynas

  • democracy — demokratija statusas T sritis Politika apibrėžtis Valstybės valdymo forma, kai valdžia kyla iš piliečių valios, įstatymus leidžia laisvais ir reguliariais rinkimais renkami tautos atstovai, valdo pagal konstitucijoje nustatytus įgaliojimus… …   Politikos mokslų enciklopedinis žodynas

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”